Gelsvakrūtis juodgalvis ibis
Threskiornis spinicollis |
---|
Gelsvakrūtis juodgalvis ibis (Threskiornis spinicollis) |
Apsaugos būklė |
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Threskiornis spinicollis Jameson, 1835 |
Gelsvakrūtis juodgalvis ibis (Threskiornis spinicollis) – irklakojinių paukščių (Pelecaniformes) būrio, ibinių (Threskiornithidae) šeimos, ibių (Threskiornithinae) pošeimio, juodgalvių ibių (Threskiornis) genties paukščių rūšis.
Savaime paplitę Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Indonezijoje ir Norfolko saloje.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Smulkesnis už baltąjį gandrą. Kūno ilgis 59–76 cm, sveria 1100–1500 g, o atstumas tarp sparnugalių 100–120 cm. Ilgakojis, ilgakaklis paukštis. Nugara ir sparnai juodi, žalio žvilgesio. Kaklo dalis, papilvė ir uodega baltos spalvos. Turi savitas, į šiaudus panašias plunksnas ant kaklo.Beplunksnė galva, nugarinė kaklo pusė ir gerklė juodos spalvos. Rainelė ruda. Patinų snapas ilgesnis už patelių, juodas. Kojos raudonos, pėdos juodos.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biotopas – šlapynės, pievos, raistų pakraščiai, ariama žemė.
Įprastai minta vikšrais, svirpliais, skėriais, vabalais ir jų lervomis. Taip pat varlėmis, smulkiais ropliais ir žinduoliais. Labai retai minta maita.
Peri didelėse kolonijose, dažnai kartu su australiniais baltaisiais ibiais. Lizdą krauna abu partneriai iš nendrių, ajerų ir medžių šakų. Dėtyje 1 – 4 kiaušiniai. Inkubacija 24 – 25 dienos. Peri ir jaunikliais rūpinasi abu tėvai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Threskiornis spinicollis“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Straw - necked Ibis Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
- Birds in Backyards Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto. anglų k.